Populiariausi muziejai Lietuvoje

Lietuvos jūrų muziejus - Jūrų muziejus yra respublikinis muziejus, valstybės biudžetinė įstaiga, pavaldi Kultūros ministerijai. Muziejus įsikūręs šiauriausiame Kuršių nerijos taške – Kopgalyje, kur baigiasi 98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis ir atsiveria Klaipėdos uosto vartai. XIX amžiaus antroje pusėje Kopgalyje buvo pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė – Nerijos fortas, kuris per Antrąjį pasaulinį kartą buvo beveik sugriautas. 1979 metais Nerijos fortas buvo atstatytas ir pritaikytas muziejaus poreikiams.

Lietuvos jūrų muziejus rekvizitai:

Centrinė būstinė: Smiltynės g. 3, LT-93100 Klaipėda.

Įmonėje dirba 150 darbuotojai (2024 metais).

Vidutinis atlyginimas (bruto): 2,758 Eur.

Pardavimo pajamos: 0 Eur.

Pelnas: 0 Eur.

Lietuvos etnografijos muziejus - J.Aisčio g. 2, LT-56335 ir S. Nėries g. 6, LT-56336, Rumšiškės, Kiašiadorių r.

Lietuvos etnografijos muziejus rekvizitai:

Centrinė būstinė: J. Aisčio g. 2, Rumšiškės, LT-56335 Kaišiadorių r..

Įmonėje dirba 112 darbuotojai (2024 metais).

Vidutinis atlyginimas (bruto): 1,929 Eur.

Pardavimo pajamos: 0 Eur.

Pelnas: 0 Eur.

Šiaulių „Aušros“ muziejus - Lietuvos muziejininkystės patriarcho Pelikso Bugailiškio iniciatyva 1923 m. įsteigtas muziejus buvo pavadintas pirmojo lietuviško laikraščio – ,,Aušros“ – vardu.

Šiaulių „Aušros“ muziejus rekvizitai:

Centrinė būstinė: Vilniaus g. 74, LT-76283 Šiauliai.

Įmonėje dirba 105 darbuotojai (2024 metais).

Vidutinis atlyginimas (bruto): 1,803 Eur.

Pardavimo pajamos: 0 Eur.

Pelnas: 0 Eur.

Vytauto Didžiojo karo muziejus - Muziejus kaupia, saugo, tiria, konservuoja, restauruoja, eksponuoja ir populiarina muziejines vertybes, atspindinčias Lietuvos valstybės kovas dėl laisvės ir nepriklausomybės, karų, kariuomenės ir karo meno istoriją, taip pat jų poveikį valstybės ir visuomenės raidai.

Vytauto Didžiojo karo muziejus rekvizitai:

Centrinė būstinė: K. Donelaičio g. 64, LT-44248 Kaunas.

Įmonėje dirba 92 darbuotojai (2024 metais).

Vidutinis atlyginimas (bruto): 2,013 Eur.

Pardavimo pajamos: 0 Eur.

Pelnas: 0 Eur.

Trakų istorijos muziejus - Trakų istorijos muziejus patikėjimo teise valdo kelis objektus: Trakų Salos pilį, Medininkų pilį, S. Šapšalo karaimų tautos muziejų bei Pusiasalio pilies bei dominikonų vienuolyno architektūrinį ansamblį. Tai yra ne tik visą Lietuvą reprezentuojantys istorinio, kultūrinio, architektūros paveldo paminklai. Šiuse objekruose yra Trakų istorijos muziejaus rinkinių ekspozicijos, teminės parodos bei teikiamos muziejaus paslaugos, susijusios su Lietuvos bei Europos valstybių kolektyvinės kultūrinės atminties artefaktų išsaugojimu bei kultūrine komunikacija, vykdomos edukacinės programos.

Trakų istorijos muziejus rekvizitai:

Centrinė būstinė: Kęstučio g. 4, LT-21104 Trakai.

Įmonėje dirba 88 darbuotojai (2024 metais).

Vidutinis atlyginimas (bruto): 1,751 Eur.

Pardavimo pajamos: 0 Eur.

Pelnas: 0 Eur.

Maironio lietuvių literatūros muziejus - Memorialinės ir literatūrinės rašytojų ekspozicijos, jubiliejinės parodos. Rašytojų kūrybos vakarai, poezijos ir muzikos vakarai.

Maironio lietuvių literatūros muziejus rekvizitai:

Centrinė būstinė: Rotušės a. 13, LT-44279 Kaunas.

Įmonėje dirba 79 darbuotojai (2024 metais).

Vidutinis atlyginimas (bruto): 1,817 Eur.

Pardavimo pajamos: 0 Eur.

Pelnas: 0 Eur.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus - Meno vertybių rinkimas, restauravimas, tyrimas, eksponavimas, populiarinimas.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus rekvizitai:

Centrinė būstinė: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius.

Įmonėje dirba 450 darbuotojai (2024 metais).

Vidutinis atlyginimas (bruto): 1,487 Eur.

Pardavimo pajamos: 0 Eur.

Pelnas: 0 Eur.

Lietuvos nacionalinis muziejus - Lietuvos nacionalinis muziejus.

Lietuvos nacionalinis muziejus rekvizitai:

Centrinė būstinė: Arsenalo g. 1, LT-01143 Vilnius.

Įmonėje dirba 286 darbuotojai (2024 metais).

Vidutinis atlyginimas (bruto): 1,854 Eur.

Pardavimo pajamos: 0 Eur.

Pelnas: 0 Eur.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus - Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, įsteigtas 1921 m., yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875 – 1911) kūrybinis palikimas.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus rekvizitai:

Centrinė būstinė: K. Donelaičio g. 64, LT-44248 Kaunas.

Įmonėje dirba 211 darbuotojai (2024 metais).

Vidutinis atlyginimas (bruto): 1,845 Eur.

Pardavimo pajamos: 0 Eur.

Pelnas: 0 Eur.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai - Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra 2009 m. įkurtas istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus. Jis veikia atkurtuose Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kurių pirmoji dalis lankytojams vartus atvėrė 2013 m. liepos 6 d. Muziejus kaupia, saugo, tiria ir įvairiomis priemonėmis pristato Lietuvos valstybės bei jos valdovų istorijos ir kultūros paveldą, gausius ir unikalius archeologijos rinkinius bei taikomosios ir vaizduojamosios dailės kolekcijas nuo gotikos iki baroko, vertingą lituanistinę medžiagą, vykdo aktyvią edukacinę ir kultūrinę veiklą, skleidžia kultūrinio turizmo informaciją, sudaro sąlygas valstybės reprezentaciniams renginiams. Dinamiškas ir modernus muziejus siekia ugdyti pilietinę visuomenę bei stiprinti istorinę savimonę, puoselėti tautines vertybes bei palaikyti viso pasaulio lietuvių bendrystę, aktualinti kultūros ir meno paveldo pažinimą, pristatyti tradicinius istorinius ir kultūrinius Europos valstybių ir tautų ryšius. 2013 m. statistikos duomenimis, muziejus yra vienas populiariausių ir lankomiausių Lietuvoje. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje gyventa jau IV–VIII a. Medinė įtvirtinta gyvenvietė XIII–XIV a. virto galinga ankstyvojo mūro pilimi. XV–XVI a. sandūroje prasidėjo viduramžiškos gotikinės pilies rekonstrukcija, XVI a. pavertusi ją ištaiginga renesansine naujųjų laikų rezidencija. XVII a. pradžioje rūmai rekonstruoti ankstyvojo baroko stiliumi. Vilniaus rūmuose tuo metu gyveno Lietuvos ir Lenkijos valdovai, sukaupę čia garsius meno ir kitus rinkinius bei skleidę naujas kultūrines idėjas visam kraštui, čia sprendėsi ne tik Lietuvos, bet ir viso Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos regiono likimas. XVII a. vidurio karo su Maskva metu nusiaubti ir apgriauti rūmai nebebuvo suremontuoti ir nebetarnavo valdovų rezidencijai. XVIII–XIX a. sandūroje carinės Rusijos administracijos iniciatyva rūmai nugriauti (išskyrus rytų korpuso dalį). Valdovų rūmų atkūrimo idėja gimė kartu su Lietuvos išsilaisvinimo sąjūdžiu XX a. pabaigoje. Nuo 1987 m. prasidėjo nuoseklūs kompleksiniai tyrimai, kurie tapo rūmų atkūrimo pagrindu. 2000 ir 2001 m. Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė priėmė sprendimus dėl rūmų atkūrimo. Atkūrimo darbai pradėti 2002 m., o juos užbaigti buvo planuojama iki 2009 m. – Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus. Pirmoji rūmų dalis atiduota naudojimui 2013 m. Antrąją dalį užbaigti planuojama per maždaug 5 metus. Valdovų rūmų, kaip Lietuvos valstybingumo ilgaamžės tradicijos simbolio bei išskirtinio valstybės istorijos ir kultūros paminklo, atkūrimas yra vienas svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai rekvizitai:

Centrinė būstinė: Katedros a. 4, LT-01143 Vilnius.

Įmonėje dirba 172 darbuotojai (2024 metais).

Vidutinis atlyginimas (bruto): 2,081 Eur.

Pardavimo pajamos: 0 Eur.

Pelnas: 0 Eur.