Skola dažnai tampa problema ne tada, kai žmogus iš karto atsisako ją grąžinti, o tuomet, kai pažadai pradeda keisti realius veiksmus. Vieną kartą nurodoma konkreti data, vėliau ji nukeliama, atsiranda naujų priežasčių palaukti dar savaitę ar mėnesį. Iš pradžių gali atrodyti, kad tereikia šiek tiek kantrybės, tačiau ilgainiui toks laukimas tampa nepatogus ir pačiam kreditoriui.
Jeigu skolininkas nuolat žada atsiskaityti, bet pinigų neperveda, verta nustoti remtis vien žodiniais pažadais. Svarbu aiškiai susitarti dėl termino, visą informaciją turėti raštu ir įvertinti, kada laukimas jau nebeveda į rezultatą. Kuo anksčiau situacija tampa konkreti, tuo daugiau galimybių skolą susigrąžinti be dar didesnių ginčų.
Pirmiausia suskaičiuokite, kiek ir už ką žmogus skolingas
Prieš imantis tolesnių veiksmų verta susidėlioti visą situaciją. Kokia buvo pradinė paskolos suma? Kada pinigai buvo perduoti? Ar buvo sutarta dėl konkrečios grąžinimo datos? Ar skolininkas jau yra grąžinęs dalį pinigų?
Šie klausimai atrodo paprasti, tačiau vėliau gali tapti labai svarbūs. Ypač tada, kai praėjo daugiau laiko ir abi pusės skirtingai prisimena, kas buvo sutarta.
Naudinga išsaugoti viską, kas gali patvirtinti skolos faktą: paskolos sutartį, banko pavedimus, sąskaitas, elektroninius laiškus, žinutes ar kitą susirašinėjimą. Jei žmogus pats žinutėmis pripažįsta, kad yra skolingas ir nurodo, kada ketina atsiskaityti, tokio bendravimo nereikėtų ištrinti.
Neapsiribokite dar vienu pažadu – paprašykite konkretaus termino
Jeigu skolininkas sako, kad pinigus grąžins, verta pokalbį perkelti iš abstraktaus „kada nors“ į konkretų susitarimą.
Pavyzdžiui, vietoje klausimo „kada galėsi grąžinti?“ galima parašyti: „Prašau iki rugsėjo 30 d. grąžinti 1 500 Eur skolą. Jei visos sumos iki šios datos sumokėti negali, parašyk, kokiomis konkrečiomis dalimis ir datomis ją grąžinsi.“
Toks prašymas turi du privalumus. Pirma, skolininkui tampa aišku, kad tikimasi ne bendro pažado, o realaus veiksmo. Antra, pats kreditorius gauna aiškesnį atsakymą, ar žmogus iš tikrųjų planuoja atsiskaityti.
Jeigu susitariama dėl mokėjimo dalimis, geriausia tokį susitarimą taip pat užfiksuoti raštu. Net ir paprasta žinutė gali būti naudingesnė nei vien žodinis pažadas.
Kada verta nustoti laukti?
Vieno universalaus termino nėra. Viskas priklauso nuo skolos dydžio, aplinkybių ir to, ar skolininkas iš tikrųjų bendradarbiauja. Tačiau galima atkreipti dėmesį į pasikartojantį elgesį.
Jeigu žmogus pats informuoja apie situaciją, laikosi sutartų datų ir reguliariai perveda dalį skolos, tai skiriasi nuo atvejo, kai kiekvieną kartą atsiranda nauja priežastis, kodėl mokėjimas nukeliamas. Dar daugiau nerimo turėtų kelti situacija, kai skolininkas pradeda vengti kontakto, neatsako į žinutes arba visiškai nustoja pripažinti anksčiau aptartą skolą.
Nuolatinis atidėliojimas pats savaime nereiškia, kad pinigų susigrąžinti neįmanoma. Tačiau tai signalas, kad vien geranoriško laukimo gali nepakakti.
Paskutinis raginimas gali padėti aiškiai užbaigti neapibrėžtumą
Prieš kreipiantis dėl priverstinio skolos išieškojimo galima pateikti formalų rašytinį reikalavimą atsiskaityti. Jame verta aiškiai nurodyti skolos sumą, jos pagrindą, galutinį mokėjimo terminą ir tai, kokių veiksmų bus imamasi, jei skola nebus grąžinta.
Svarbu negrąsinti tuo, ko neketinate daryti. Jei parašote, kad pasibaigus terminui kreipsitės į teismą ar perduosite klausimą specialistams, turėtumėte būti pasiruošę šį veiksmą atlikti.
Toks raginimas gali būti ypač naudingas ir dėl praktinės priežasties – jis parodo, kad kreditorius suteikė skolininkui galimybę atsiskaityti savanoriškai, tačiau neketina neribotai toleruoti vėlavimo.
O jeigu skolininkas ir toliau nemoka?
Kai susitarimai nebeveikia, galima svarstyti teisinį skolos išieškojimą. Lietuvoje vienas iš būdų yra kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Ši procedūra gali būti taikoma tam tikriems piniginiams reikalavimams, kai yra pagrindas reikalauti konkrečios sumos iš skolininko.
Teismo įsakymo procedūra skiriasi nuo įprasto civilinio ginčo nagrinėjimo. Gavęs pareiškimą, teismas jį išnagrinėja ir, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali išduoti teismo įsakymą. Skolininkui suteikiamas terminas atsiskaityti arba pateikti prieštaravimus. Jei prieštaravimai pateikiami, situacija gali pereiti į įprastą ginčo teiseną.
Todėl prieš kreipiantis svarbu turėti kuo daugiau dokumentų, pagrindžiančių savo reikalavimą. Vien teiginio, kad „aš jam paskolinau pinigų“, gali nepakakti, jei skolininkas skolą ginčija.
Kada verta kreiptis į skolų išieškojimo specialistus?
Ne kiekvienas kreditorius nori pats aiškintis, kokį dokumentą reikia parengti, kur kreiptis ir kaip toliau vyksta procesas. Ypač kai skolininkas gyvena užsienyje, skola yra didesnė arba situacija jau tapo konfliktinė.
Tokiu atveju galima pasidomėti profesionalia pagalba. Pavyzdžiui, skolų išieškojimas gali būti aktualus tuomet, kai norima, kad skolos susigrąžinimo procesu rūpintųsi specialistai, o kreditoriui nereikėtų visko organizuoti savarankiškai.
Tai nereiškia, kad kiekvieną vėluojančią skolą būtina iš karto perduoti išieškojimui. Jei žmogus turi laikinų finansinių sunkumų ir sąžiningai bendrauja, kartais racionalu susitarti dėl realaus mokėjimo grafiko. Tačiau jei pažadai kartojasi mėnesiais ir nėra jokio konkretaus veiksmo, profesionali konsultacija gali padėti įvertinti, kokį kelią rinktis toliau.
Ką daryti, jei skolininkas siūlo mokėti dalimis?
Mokėjimas dalimis nebūtinai yra blogas sprendimas. Kartais žmogus iš tikrųjų neturi galimybės vienu metu sumokėti visos sumos, tačiau gali ją grąžinti per kelis mėnesius. Tokiu atveju svarbiausia, kad grafikas būtų realus.
Susitarime verta aiškiai nurodyti bendrą skolos sumą, konkrečias mokėjimo datas ir kiek turi būti sumokama kiekvieną kartą. Taip pat reikėtų susitarti, kas nutiks, jei viena iš įmokų nebus sumokėta laiku.
Pavyzdžiui, susitarimas „grąžinsiu po 200 Eur kiekvieną mėnesį“ yra gerokai aiškesnis už pažadą „mokėsiu po truputį“. Kuo mažiau vietos interpretacijoms, tuo mažesnė tikimybė, kad po kelių mėnesių vėl teks grįžti prie to paties pokalbio.
Svarbiausia – neleisti skolai tapti begaliniu laukimu
Skolos susigrąžinimas nebūtinai turi prasidėti konfliktu. Dažnai pirmas žingsnis gali būti paprastas, ramus ir konkretus pokalbis: kiek žmogus skolingas, kada jis gali sumokėti ir kaip bus elgiamasi, jei susitarimo nebus laikomasi.
Tačiau kreditoriui taip pat svarbu nustatyti ribą. Jei kiekvienas „dar savaitėlę“ tampa dar vienu mėnesiu, problema savaime neišsisprendžia. Be to, delsti vien dėl to, kad skolininkas vis žada atsiskaityti, nėra gera strategija – teisiniai klausimai gali priklausyti nuo konkrečių aplinkybių, dokumentų ir taikomų terminų.
Todėl racionaliausia veiksmų seka dažniausiai yra gana paprasta: surinkti skolos įrodymus, raštu aiškiai įvardyti reikalavimą, nustatyti konkretų terminą ir įvertinti skolininko reakciją. Jei pažadai vėl lieka tik pažadais, verta nebesivelti į nesibaigiantį laukimą ir pasidomėti realiais skolos išieškojimo būdais.
