Lietuvos stačiatikių arkivyskupija

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija – Istoriškai stačiatikybė atsirado dar Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais. Lietuvos stačiatikių bažnyčios (toliau – LSB), anksčiau vadinamos Vilniaus ir Lietuvos vyskupija, oficialus statusas buvo gautas 1839 m. LSB centras – Lietuvos stačiatikių arkivyskupija – yra juridinis asmuo, registruojamas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre. Arkivyskupijai vadovauja LSB vadovas – Vyskupas ordinaras. Tai vyskupas, arkivyskupas ar metropolitas, kanoniškai ir LSB Įstatų pagrindu teisiškai jungiantis LSB dekanatus, parapijas, vienuolynus, atstovybes, įstaigas, vienuolynų skitus, dvasines mokymo įstaigas, brolijas, seserijas, misijas. Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka: klausimus, susijusius su parapijų, vienuolynų ir kitų kanoninių LSB padalinių nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu sprendžia Vyskupas ordinaras raštiškų sutikimų forma. Visa turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka aprašyta LSB Įstatų skyriuje „LSB turtas ir lėšos“.