Pirmuosius pinigus investuojantis žmogus dažniausiai nori vieno dalyko – nepadaryti brangiai kainuojančios klaidos. Tačiau pradžioje lengva susitelkti į tai, kas labiausiai krinta į akis: palūkanų normą, numatomą grąžą ar paskolų skaičių portfelyje. Tuo metu mažiau dėmesio lieka tam, kas iš tikrųjų gali turėti didžiausią įtaką investicijos rezultatui.
Būtent todėl pradedančiojo klaidos nebūtinai reiškia neapgalvotus ar rizikingus sprendimus. Kartais užtenka pasirinkti pirmą pasitaikiusią paskolą, investuoti visą turimą sumą arba manyti, kad automatinis investavimas pats išspręs portfelio valdymo klausimus. Kai kurios klaidos paaiškėja tik tada, kai paskolos mokėjimas pradeda vėluoti arba prireikia pinigų anksčiau, nei buvo planuota.
Prieš pervedant pirmąją sumą verta skirti laiko ir suprasti, kaip veikia P2P investavimas, kokie sprendimai priklauso pačiam investuotojui ir kur prasideda rizikos, kurių vien iš palūkanų procento pamatyti neįmanoma.
Dažniausios pradedančiojo klaidos pradedant investuoti
| Klaida | Kodėl ji pavojinga? | Ką verta daryti kitaip? |
| Žiūrėti tik į palūkanas | Didelė palūkanų norma reiškia ir didesnę riziką | Vertinti visą investicijos rizikos profilį |
| Investuoti per didelę sumą | Vienos ar kelių paskolų problemos gali smarkiai paveikti portfelį | Pradėti nuo sumos, kurią galima toleruoti praradus |
| Nepaskirstyti investicijų | Vieno skolininko nemokumas gali turėti didelę įtaką rezultatui | Diversifikuoti per daugiau paskolų |
| Nepatikrinti platformos | Investuotojas priklauso ne tik nuo skolininko, bet ir nuo platformos veiklos | Patikrinti jos statusą, sąlygas ir veiklos modelį |
| Tikėtis greitai atgauti pinigus | P2P investicijos gali būti nelikvidžios | Iš anksto įvertinti investavimo terminą |
| Automatiškai reinvestuoti viską | Pasikeitus rinkos sąlygoms gali pasikeisti ir rizikos bei grąžos santykis | Periodiškai peržiūrėti strategiją |
Pirma klaida – manyti, kad kuo didesnės palūkanos, tuo geriau
10 ar 12 proc. metinė grąža iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kur kas patraukliau nei 7 proc. Tačiau palūkanos nėra vienintelis skaičius, kurį reikėtų matyti investicijos aprašyme.
Didesnę grąžą paprastai lydi ir didesnė rizika, o galutinis rezultatas priklauso nuo to, kiek paskolų bus grąžinta laiku, kiek jų vėluos ir kiek kapitalo gali būti prarasta. Todėl pradedančiajam verta išmokti atskirti pažadėtą arba numatomą grąžą nuo realios portfelio grąžos.
Dar viena dažna klaida – tikėtis, kad ankstesni platformos rezultatai automatiškai pasikartos ateityje. Investavimo sąlygos keičiasi, todėl istoriniai duomenys yra informacija vertinimui, o ne garantija.
Antroji klaida – pradėti nuo per didelės sumos
Kai žmogus pamato, kad investuoti galima ir nedidelėmis sumomis, gali kilti noras iš karto paskirstyti didesnį kapitalą. Tačiau pirmasis etapas turėtų būti ne maksimalios grąžos siekis, o savo tolerancijos rizikai supratimas.
Pradėjus nuo mažesnių sumų galima praktiškai pamatyti, kaip veikia paskolų grąžinimas, kas nutinka vėluojant mokėjimams, kaip atrodo portfelio svyravimai ir kiek laiko iš tikrųjų užtrunka susigrąžinti pinigus.
Trečioji klaida – manyti, kad 20 paskolų automatiškai reiškia gerą diversifikaciją
Diversifikacija yra svarbi, tačiau vien paskolų skaičius jos neapibūdina. Jei visos investicijos labai panašios, jų rizika taip pat gali būti panaši.
Pavyzdžiui, 50 paskolų, suteiktų panašaus profilio skolininkams toje pačioje rinkoje, nebūtinai suteiks tokią pačią apsaugą kaip portfelis, kuriame investicijos paskirstytos pagal skirtingas paskolų kategorijas ir skolininkus.
Pradedančiajam verta stebėti ne tik tai, į kiek paskolų investuota, bet ir kokia dalis viso portfelio tenka vienai paskolai ar vienai rizikos kategorijai.
Ketvirtoji klaida – nepasidomėti, kas nutiktų platformai
P2P investuotojas pasikliauja ne tik paskolos gavėju. Platforma administruoja investavimo procesą, mokėjimus, informaciją ir kitus veiksmus. Todėl prieš investuojant verta suprasti, kaip būtų administruojamos investicijos, jei platforma susidurtų su veiklos sutrikimais.
Lietuvos bankas rekomenduoja prieš investuojant patikrinti, ar tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra įtrauktas į atitinkamą viešąjį sąrašą, taip pat susipažinti su platformos sąlygomis, rizikos profiliu, reputacija ir antrinės rinkos galimybėmis.
Penktoji klaida – ignoruoti likvidumą
Pinigų įdėjimas į P2P platformą nėra tas pats, kas laikyti juos banko sąskaitoje. Jei pinigų prireiks anksčiau nei baigsis paskolos terminas, jų susigrąžinimas gali būti sudėtingesnis.
Kai kuriose platformose egzistuoja antrinė rinka, tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną investiciją bus galima parduoti iš karto ir už norimą kainą. Todėl dar prieš investuojant verta savęs paklausti: ar man šių pinigų tikrai nereikės artimiausiais metais?
Šeštoji klaida – aklai pasitikėti automatiniu investavimu
Automatinis investavimas gali sutaupyti laiko, tačiau jis nepanaikina poreikio stebėti savo portfelį. Jei nustatymai parinkti per plačiai, sistema gali investuoti ir į tokias paskolas, kurių rizikos lygis neatitinka pasikeitusios investuotojo strategijos.
Todėl automatinis investavimas turėtų būti laikomas įrankiu, o ne sprendimu, kuris pats už investuotoją įvertina visas aplinkybes.
Septintoji klaida – sprendimus priimti pagal kitų investuotojų rezultatus
Internete galima rasti nemažai istorijų apie tai, kiek vienas ar kitas investuotojas uždirbo. Tačiau kito žmogaus portfelis nebūtinai atspindi tai, ką pavyks pasiekti kitam investuotojui.
Be to, rezultatai priklauso nuo investavimo laikotarpio, pasirinkto rizikos lygio, diversifikacijos, reinvestavimo ir rinkos sąlygų. ESMA 2026 m. paskelbtoje mažmeninių investuotojų analizėje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad investuotojai gali nepakankamai įvertinti sutelktinio finansavimo investicijų rizikingumą ir likvidumo stoką.
Prieš pirmą investiciją – trumpas kontrolinis sąrašas
Pradedančiajam nebūtina iš karto tapti finansų rinkų ekspertu. Tačiau prieš pirmą investiciją verta patikrinti bent kelis dalykus:
- ar platforma yra teisėtai veikianti ir prižiūrima;
- kokia yra pasirinktos investicijos rizika;
- kokie yra istoriniai vėlavimų ir įsipareigojimų nevykdymo rodikliai;
- kiek laiko gali būti įšaldyti pinigai;
- ar egzistuoja reali galimybė investiciją parduoti anksčiau;
- kaip investicijos būtų administruojamos platformos veiklos sutrikimo atveju;
- kokią portfelio dalį sudarys viena paskola ar viena rizikos kategorija.
P2P rinka nėra tokia maža, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ESMA duomenimis, 2024 m. Europos Sąjungoje veikė 181 sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, o per platformas buvo pritraukta daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Tais metais paskolomis pagrįstas finansavimas buvo populiariausias modelis, o tokio tipo projektų buvo pasiūlyta daugiau kaip 10 tūkst.
Todėl pradedančiajam svarbiausia ne bandyti iš karto rasti „geriausią“ paskolą. Daug daugiau naudos gali duoti gebėjimas atpažinti riziką, suprasti savo investavimo horizontą ir neleisti vienai nesėkmingai investicijai nulemti viso portfelio rezultato.
